Labai svarbu dirbant su postulatais yra nepersistengti, ypač su postulatu, apie kurį dabar kalbėsiu. Tai labai stiprus teiginys, galintis padėti nepaprastai stipriai išgryninti jūsų karminį kūną. Tai postulatas: „Aš esu amžina esmė”. Jeigu jūs tik pabandysite bent kiek daugiau kartų sau pasakyti netgi negarsiai, o tyliai ar pašnibždomis: „Aš esu amžina esmė”, pajusdami tai, ką sakote, jūs pamatysite, kad vyksta kažkas keisto. Ar tai yra normalu? Taip, tai yra normalu. Kodėl? Todėl, kad daugybė kitų programų nesąmoningai į mūsų sąmonę byloja: „Tu esi mirtinga esmė. Tu mirsi. Tave sunaikins. Pasaulis pavojingas“. Ir todėl teiginys „Esu amžina esmė” sueina į konfrontaciją su šiais teiginiais.
Ar verta tada jį kalbėti? Manau, kad taip. Todėl, kad būtent tai, kas susieja mus su amžinybe, dvasios lygmeniu mumyse, ir yra tas jėgos šaltinis, kuris padeda mums nepasiduoti didžiausio sunkumo akivaizdoje. Mūsų siela, o ne protas jaučia tą sąsają su amžinybe mumyse. Siela gauna peno iš tokio postulato. Dvasia atgyja nuo tokio postulato. Vis dėlto yra labai svarbu saikas. Būkite išmintingi: neforsuokite, neskubėkite vartoti dvasios, turėkite su ja pagarbius santykius, kada jūs bandote vieną ar kitą praktiką.
Kaipgi išmokti pajusti tą saiką? Jūs galite sakyti: „Aš neturiu praktikos, šalia nėra mokytojo, aš nežinau, kaip padaryti, aš nežinau, kas yra saikas“. Kas gali tuomet jums padėti? Atsakomybė už tai, ką darote. Jeigu žmogus prisiima visišką atsakomybę už tai, ką jis daro, tuomet jo struktūros įjungia žymiai didesnį budrumą viso to, ką jis daro, atžvilgiu. Prieš praktikos pradžią jūs galite sau įsakmiai pasakyti mintimis arba garsiai: „Teigiu ir priimu visišką atsakomybę už tai, ką dabar darysiu, už tai, ką dabar praktikuosiu. Aš kviečiu savo aukščiausiąjį Aš įsijungti į šią mano praktiką, kontroliuoti ir pasaugoti tai, ką darau. Tegul mano praktika neš visokeriopą sėkmę ir naudą, teneviršysiu saiko, teeisiu teisinga kryptimi”.
Gal tai tušti žodžiai? Tikrai ne. Matau tai iš praktikos.Yra svarbu, kaip mes pasiruošime praktikai. Jeigu niekaip nesiruošim, rezultatas irgi yra atitinkamas. Kartais paprasti dalykai veikia stipriau negu kokie įmantrūs. Taigi prisiimk atsakomybę, jeigu pradedi ką nors praktikuoti. Prašyk savo dvasios, savo aukščiausiojo prado, dvasios tavyje, atmano tavyje, monados tavyje, kad tave vestų, prilaikytų, kur reikia, ir įkvėptų, kur reikia.Tada tavo praktika galės būti sėkmingesnė, tu bent truputėlį tapsi pats sau mokytoju. Tai yra labai svarbu.
