Ąžuolas
yra stipriausias ir labai stipriai duodantis energijos, verčiantis pasitempti – netgi iki raumenų tonuso. Kokias čakras jis pirmiausiai aktyvuoja? Kokiems žmonėms labiausiai reikėtų ąžuolo jų aplinkoje, jų gyvenime? Tam, kam reikia stabilumo, pasitikėjimo, kam reikia JAN energijos. Ar tiktų ąžuolas žmogui, kurio šeimoje auga sūnūs? Jei nori, kad jie mokėtų vadovauti, pasitikėti savimi, reikėtų jo aplinkoje ąžuolų. Būtų gerai mokyti juos pabendrauti su ąžuolu, galbūt turėti ąžuolinį stalą.
Ąžuolas visada aktyvuos bambą, saulės rezginį, anachatą – šitas tris vietas. Tai yra Saulės energija, taip pat ir Marso energija, vyriška energija, JAN energija, tad natūralu, kad reaguoja saulės rezginys. Todėl yra gerai bendrauti su ąžuolu, kai jums reikia atlikti ką nors svarbaus, prisiimti atsakomybę. Tuomet galima tiesiog nueiti prie ąžuolo, apsikabinti, pabendrauti ir pasisemti iš jo tvirtybės, pasitikėjimo, jėgos, valdingumo, didybės ir orumo. Tiesą sakant, tai galima daryti ir per atstumą. Kaip?
Tiesiog atgręžk savo astralinį regėjimą paprastai, be proto trukdžių, lengvai, į kažkokį didelį, labai sveiką ir galingą ąžuolą, esantį čia kažkur, Lietuvoj. Tegul tavo astralinė rega atveda tavo astralinę dalį – na, mes sakome, zondą – prie tokio didžiulio, labai sveiko, gražaus, galingo ąžuolo. Neskubėk, nesitrenk į jį, elkis kultūringai astralo pasaulyje. Ar regi jo kamieną – didžiulį, kylantį į viršų Saulės spinduliuose? Jo šakas, viduje gyvybę, karūną viršuje, Saulės spinduliuose. Pasveikink jį, nusilenk jam: „Labas, ąžuole didingas, sveikinu tave. Tu miško galiūnas, karaliūnas. Pasidalinkime, ką turime geriausio. Aš tau duosiu savo dėkingumą, pasidalinsiu meile, dėkingumu ir susižavėjimu, tu duok man tvirtybės, didybės, orumo, parodyk man savo įsišaknijimo į Žemę jėgą. Pasidalinkime, apsikeiskime Viešpaties akivaizdoje savo brangenybėmis… Och, koks didelis tu esi, koks galingas, Žemelė motina tave dosniai palaikė, augino sėkmingai. Koks sėkmingas tavo gyvenimas, koks didingas tavo gyvenimas…“
Pakvėpuokite tuo astraliniu kvėpavimu, leiskite, kad jūsų ta astralinė dalis, priartėjusi prie šio ąžuolo, bendrautų su juo (supraskite, kad mūsų astralinė dalis bendrauja pirmiausiai su astraliniu ąžuolu, su astraliniu ąžuolo atitikmeniu).
„Būk palaimintas, būk pašlovintas, linkiu tau sėkmės, galingasai, linkiu tau gerų metų, gražaus pavasario, gražaus tavo nuostabių lapų išsiskleidimo. Kad tavęs neužpultų kenkėjai, tegul bus tau geri metai. Tegul džiuginsi pasaulį aplinkinį savo tvirtybe ir grožiu, tegul skambės tavo daina, vibracija aplinkiniame pasaulyje, nešdama tai, ką Viešpats įdėjo tau – ąžuolo būties dainą. Būkime viena, esame viena, mylėkime vienas kitą, bendradarbiaukime.“
Galite pajusti, jog nebesinori atsiplėšti, dar norisi būti, likti medžio auroje. Jeigu jaučiate, kad būtų negerai atsiplėšti ir grįžti – ir neskubinkime savęs, pabūkime natūraliai tame susiliejime… Pajauskime, kaip keliauja energijos syvai į ąžuolą iš apačios. Ar jau jautiesi pritvinkęs medžio syvų, ar dar šaltas? Kaip jis, šis medis, jo šaknys bendrauja su Žemės gelmėmis? Ar šalta Žemelė ten, kur šaknys nueina žemyn?
Padėkok ąžuolui: „Dėkoju tau, Ąžuole, dėkoju. Ačiū už pamoką, kurią man perduodi – didybės, tvirtybės – dėkoju, dėkoju. Ačiū, kad susitikome. Ačiū, kad susitikome Žemėje po Saule.“
Po truputėlį, po truputėlį atsitolinkime. Neraukime per prievartą savęs iš to bendravimo! Po trupučiuką. Atsisveikinkite su medžiu, padėkokite dar kartą jam… Kai jau jausit, kad galit, kilkite į viršų, kad galėtumėt matyti savo gražuolį medį iš aukštybių, pasigrožėkite ir grįžkite…
LIEPA
O kam būtų gerai bendrauti su liepa, turėti liepos stalą? Dukroms. Gydytojams. Menininkams, bei visiems, siekiantiems grožio, harmonijos, ramybės, pilnatvės.
Galima pabendrauti su ja ir per atstumą, astrališkai: suraskime didžiulę, galingą liepą. Pajauskime, kaip daugybė mažyčių mūsų astralinio kūno dalelių sukasi, juda, šoka, ieško ir susiderina su didžiulės liepos švytinčiomis astralinėmis dalelėmis. Kažkur gyvena didžiulė liepa ir ji taip pat turi astralinį kūną. Pasakykite sau: mano astralinis kūnas intuityviai, legvai susiderina jausti didžiulės, sveikos, galingos, didingos liepos astralinį kūną. Didinga liepa, kuri vasarą svaigiai kvepės tūkstančiais žiedų, pražys – kur tu?… Leiskite, kad astralinio kūno dalis, tarsi astralinis zondas, intuityviai, lengvai išsitiestų link tokios galingos, nuostabios, didingos liepos. Leiskite, patikėkite, ir tai tiesiog vyks…
Ir štai, mano astralinis kūnas palengva ima jausti minkštas, harmoningas liepų energijas. Intuityviai susirandu vieną man patikusią liepą, astraliniu pavaikštau aplink ją. Pasveikinu: „Labas, brangioji liepa!” Pajuntu jos šakelėse jėgą žydėti būtent liepos žiedais, prasiskleisti liepos lapeliais. Pajuntu liepose glūdinčią jėgą būti liepa – genetinį kodą, tą pažadą išsiskleisti lapeliais, kuriuos aš taip gerai pažįstu. Per lapelius, per žiedų įvaizdį lengviau susisiekti su liepa. Per bites, kurios atskris. Kurios jau aviliuose laukia, kada pražys liepos.
Pajuntu, kuo skiriasi liepa nuo ąžuolo. Su kuria čakra ji labiau susijusi? Su anachata čakra, esančią krūtinės centre, taip pat su svatisthana čakra, esančia per delną aukščiau dubens apačios. Pasižiūrėkit, kaip galingai liepa palaiko antrąją, svatisthaną čakrą! Ir visą limfinę sistemą. Kiek joje yra svaigaus, saldaus lipšnumo.
Neišsigąskite, jei pajaustumėte, kad energijos, su kuriomis susijungėte, jums per didelės, visa tai galima reguliuoti. Tada paprasčiausiai formuokite mintį: „Aš atsiveriu energijoms – medžių ar kitoms – man labiausiai tinkančiu intensyvumu.“ Jeigu yra per didelis energijos srautas, kuris pradeda slopinti dėl per intensyvaus astralinio bendravimo, galite sakyti: „Aš šiek tiek priveriu čakras, kad bendravimas nebūtų toks intensyvus, kad jis būtų man tinkančio intensyvumo.“
Jei darysite ramiai, su tikėjimu, net neabejokite, jog jums pavyks susiderinti taip, jog gaunamos energijos bus pačios tinkamiausios…
