Klausytoja: Miela Nijole, dėkoju už Jūsų laidą. Skambina Dalia. Jau koks mėnuo mane persekioja toks dalykas, pasižiūrėjusi į laikrodį aš matau pasikartojančius skaičius: 11:11. 12:12,19:19, vienodas valandas ir minutes. Tai vyksta po kokius keturis kartus per dieną. Noriu paklausti apie tai.
N.G.Wolmer: O jūs žinote, kiek žmonių man rašo panašius dalykus ir klausia to paties: „Kas su manimi vyksta, kad aš matau fiksuoju pasikartojančius skaičius?“. Tokių žmonių yra daug- daugiau nei galima būtų tikėtis. Aš visiems šiems žmonėms galėčiau pasakyti vieną bendrą dalyką: jei susiduriate su šiuo fenomenu, vadinasi, esate gyvenimo periode, kuris yra svarbus. Šiuo periodu aktyviai – aktyviau nei visada – su jūsų asmenybe nori bendrauti, veržiasi, nori prisibelsti ir pasakyti kai ką jūsų siela arba dvasios pasaulis.
Tai tiesiog reiškia, kad per mažai skiriama dėmesio dvasios pasauliui, sielos reikmėms, kad per daug užsisukta pasaulietiniame gyvenime. Tai yra ženklas: „Sustok. Įsiklausyk. Aš noriu su tavim kalbėti. Aš noriu su tavim kalbėti. Aš noriu su tavim kalbėti. Aš noriu su tavim kalbėti.“ Galėčiau 100 kartų tai pakartoti. Tačiau žmogus neatsipeikėja – jis kaip ta voverė užsisukusi sukasi rate ir niekaip negali sustoti. Ir tie besikartojantys skaičiai – tai dvasios kalba: „Sustok. Aš noriu su tavim kalbėti. Atsigręžk į tai, kas svarbu. Atsigręžk į tai, kas svarbu.“
Kodėl aš kartoju? Todėl, kad ir skaičiai kartojasi. Ir tai reikėtų gerbti. Nekamuoti nei mūsų sielos, nei dvasios pasaulio. Todėl, kad toks bendravimo būdas yra kantrus, švelnus žadinimas iš pasaulietinio sapno. Jei žmogus negirdi, neklauso, tas žadinimas gali pereiti į kažkokias mažiau malonias formas, supurtymą, sukratymą. Jei tai vyksta, vadinasi, kažkas svarbaus praeina pro šalį – laikas prabusti.
O kaip padaro dvasia tuos sutapimus? Ar kas kitas tai padaro? Man rodos, mūsų aukštesnei esačiai lengviau atkreipti mūsų dėmesį į laikrodį būtent tuo metu, kai ten atsiras tikslus, simetriškas skaičius, kuris praneš, kad vyksta kažkas svarbaus, ypatingo mūsų sielai, amžinajai dvasiai. Juk ji ne tik visur aplinkui – ji ir mumyse yra. Ir todėl jai visai nesunku yra veikti per mūsų pačių protą, atkreipiant dėmesį į skaičius būtent tuo metu, kai yra ypatingi, išskirtiniai, o ne padriki, chaotiški: 11:11,22:22…
Klausytoja: Ir kasdien po kokius keturis kartus tai vyksta.
N.G.Wolmer: Manau, kad tai yra labai daug. Jums būtina turi įvykti kažkoks vyksmas: voverė turi atidaryti tą narvelį, iškišti nosytę, apsidairyti, kas yra aplink. Nustoti sukti ratu: gal reikia darbą pakeisti, gal pradėti medituoti, gal santykius naujai formuot. Jūsų gyvenime būtinai turi kažkas pasikeisti. Ir nedelsiant, jei jau taip dažnai tai kartojasi. Kaip kitaip su jumis taikingai šnekėti – kalba, kuri nepažeistų, nesusargdintų?
Klausytoja: Noriu paklausti, ar tai galėtų turėti ryšį su tuo, kad neseniai, prieš mėnesį, palaidojau mamytę, bet jau ir prieš tai tie skaičiai reiškėsi, ir dabar persekioja?
N.G.Wolmer: Jūs taip įvardijate: „Persekioja…“
Klausytoja: Atsiprašau, na ne persekioja, bet…
N.G.Wolmer: Neatsiprašykite, tiesiog žvelkime į tiesą. Jūs išsakėte taip, kaip ir jaučiate: „Nesuprantu, kas čia vyksta, tiesiog mane nuolat persekioja. Kažkokia nesąmonė“.
Manau, kad tai yra subtilaus pasaulio kalba. Gali tai būti ir mamos sielos įsikišimas, tačiau nemanau, kad taip su jumis nori kalbėti tiktai išėjusiųjų pasaulis. Tokie ženklai visada sutampa su tarpsniais, kai turi vykti svarbūs dalykai, tačiau nevyksta: „Persiorientuok, žmogau, iš nereikšmingų dalykų į reikšmingus“. Jūs pati, Dalia, turėtumėte žinoti, susimąstyti, į ką turite atsigręžti savo pasaulyje, susimąstyti, nustoti paviršutiniškai bėgti gyvenime, atsigręžti į tuos svarbiausius dalykus, dėl kurių įsikūnijo siela šiame gyvenime, panorėti juos suvokti. Ar jūs suvokiate, dėl ko jūsų siela norėjo įsikūnyti šiame gyvenime? Ar jūs tai žinote?
Klausytoja: Ne. Nežinau, negaliu paaiškinti.
N.G.Wolmer: Na, va, nežinote, nesuvokiate, dėl to sielai ir reikia persekioti jus, kad pagaliau atkreiptumėte į tai dėmesį, imtumėte galvoti, kas čia vyksta: „ Vajei: 11:11,12:12,13:13…Ką gi tai galėtų reikšti?“
Aš galvoju, kodėl ta kalba yra tokia dažna, tokia populiari? Ogi dėl to, kad ji yra objektyvi. Juk sunku sumanipuliuoti kam nors, rodant jums skaičius. Juk sunku tokiu atveju sakyti: „Ai, gal iš manęs jis ko nors nori“. Pavyzdžiui, kunigu nepasitikėtumėte, jei jis sakytų: „Dalia, būk rimta, gyvenk kitaip“. O jis ir nesakys. Kam jam tai sakyti? Aš sakysiu – irgi netikėsit. Laikraštyje, knygoje skaitysit – ir vėl ne. Bet jei kažkokia nesuvokiama jėga sugeba suformuoti tai, ko joks žmogus nepadarys, vadinasi, veikia kažkas aukštesnio, kas verčia susimąstyti. Būtent todėl aukštesnysis pradas ir veikia per tokius faktus, kokių neįmanoma sufabrikuoti ir kurie yra akivaizdūs. Skaičiai, numerologija yra viena iš taikiausių formų bandant atkreipti žmogaus dėmesį, kad laikas pakreipti gyvenimą kita linkme, – būtent dėl to, kad neįmanoma tuo sumanipuliuoti. Na, niekas negali suformuoti tų skaičių, tik pats žmogus atkreipti į juos dėmesį tuo metu, kai jie tampa simetriški, pasikartojantys.
