Kaip aprašomos visiškai nušvitusio žmogaus savybės rimtuose Rytų dvasiniuose šaltiniuose? Neretai ši tema yra profanuojama praktikų, atvykstančių iš Vakarų, kurie kartais nušvitimą tapatina su gera emocine būsena, trumpalaike euforija. Jei pasitaisė nuotaika, ypač kvėpavimo praktikų dėka, ir ji trunka kiek laiko, manoma, jog tai nušvitimas, kad esame nušvitę. Ar tai tiesa?
Vienas dalykas kalbėti apie nušvitimo mirksnius, kurie gali būti įvairūs, nes nušvitimo lygių yra daugybė. Gali būti visiškai nušvitęs žmogus – toks kaip Buda, o gali būti archato nušvitimas. Šie nušvitimo lygiai susiję su tam tikrais pasiekimais, žinojimo gebėjimai skirtingu suvokimo lygiu.
Yra rimta ir gili Tibeto lamos Tulku Tundup Rimpočė knyga „Slapti Tibeto mokymai“, kur jis aiškina apie Padmasambhavos, ezoterinio Budos, atėjimą po Budos Šakjamunio. Buda Šakjamunis sakė, kad po jo netrukus ateis dar vienas Buda, atnešantis į Tibetą sakralųjį Vadžrajanos mokymą. Tibete tulku vardą gauna žmogus, kuris prisimena savo ankstesnius įsikūnijimus, kuomet jis taip pat buvo lama, Dvasinis mokytojas.
Tulku Tundup Rimpočė „Slaptuose Tibeto mokymuose“ kalba apie Padmasambhavą, visiškai nušvitusįjį, turintį visus visažinystės aspektus – dešimt visažinystės gebėjimų, vadinamų da šabala. Apie šiuos nušvitimo aspektus ir pakalbėsime. Tai yra žinojimo, visažinystės gebėjimai ir galios, arba sidhi, susiję su tikruoju nušvitimu. Taigi gera emocinė būsena, nurimusios mintys, kai dar net nežinai, kaip tai išlaikysi, nes bet koks kasdieninis rūpestis, kritika kaipmat sugriauti – tai dar nėra nušvitimas, tik kelias į tai, nes gera nuotaika, trumpalaikė euforija taip pat jau yra šis tas.
Tulku Tundup Rimpočė, aiškindamas Padmasambhavos, kaip visiškai nušvitusiojo, turinčio dešimties visažinystės aspektų savybes, teigė, kad pirmasis visažinystės aspektas yra gebėjimas žinoti, kas yra realu ir kas yra nerealu, kas iš tikrųjų vyksta, o kas yra tik iliuzija. Tai pirmoji visažinystės galia. Tarkime, jei galvojate, įsivaizduojate, svajojate, kad norėtumėte kažką padaryti, bet nežinote, ar tai padarysite, ar ne, ar tai realu, ar ne. Nušvitęs žmogus tai iš karto žino. Kada jis nukreipia savo sąmonės dėmesį į ką nors, jis žino: tai yra realu, įmanoma, o tai šioje realybėje nerealu, neįvykdoma, neįkūnijama.
Antrasis gebėjimas – tai gebėjimas žinoti priežasties ir pasekmės tarpusavio santykį, santykį tarp veiksmų ir pasekmių arba visiškai pažinti karmos dėsnį. Tai būtina visiškai nušvitusio žmogaus sąlyga. Jei tik kas nors vyksta, nušvitusi sąmonė iš karto žino to veiksmo pasekmes su visomis iš to kylančiomis aplinkybėmis, kas tai bebūtų – veiksmas, mintis ar ketinimas.
Trečiasis gebėjimas susijęs su gebėjimu pažinti sudėtingą rūšių ir būtybių prigimties įvairovę. Juk mes net nežinome, kokios gyvos būtybės yra Žemės planetoje. Jei nepaskaitytume knygose, nežinotume, kokie yra vabzdžiai, paukščiai, kiti gyvūnai, nežinome jų sandaros. Jei nežiūrėtume televizijos, nežinotume visų žmonių rasių, kokios rasės buvo prieš tai, iš kur jos atėjo, nežinotume, kokios rasės ar būtybės gyvena Saulės arba kitose sistemose. Nušvitusi sąmonė pažįsta visų gyvų būtybių – buvusių, esančių, būsimų – įvairovę, beribę, neįsivaizduojamą gausą. Tai dieviškas sudėtingų rūšių aprėpimas, jų įvairovės pažinimas.
Ar galite tai įsivaizduoti? Žinoti bet kokio veiksmo pasekmes. Žinoti, nukreipus žvilgsnį į ką nors, ar tai iliuzija, ar realu. Pažinti visas būtybes, kurios kada nors gyveno, gyvena ir gyvens.
Na, įsivaizduokite, ar norėtumėte žinoti, kas bus, jei vesite tą merginą ar aną, kokios bus pasekmės? O jei netekėsi – žinosi, koks tuomet bus tavo gyvenimas. Jei eisi į tą darbą dirbti – žinosi, kokios bus pasekmės, kokia alga, koks vadovas… Ir jei neisi į šį darbą… Jei stosi į konkrečią aukštąją mokyklą, jau iš karto žinosi, ko tikėtis – tai ir yra visažinystės aspektas. Budos tai žino. Kaip ir tai, ar realu tau tapti chirurgu – realiai, o ne iliuziškai, fantazijose, svajonėse, o realiame gyvenime, tikroje realizacijoje… Ačiū Dievui, kad nušvitimo savybės aprašytos, yra žinios, liudijimai, kad tai kai kieno jau nueitas kelias, kad nušvitimas yra realus, kad tai yra įmanoma. Kiekvienam žmogui jo realizacijos kelio pabaigoje duota visa tai žinoti, tapti šių žinių valdovu. Tai yra Budos savybės. Valio, nuostabu – yra ko siekti, yra dėmesio vertas tikslas.
Ketvirtoji savybė – tai gebėjimas žinoti visų gyvų būtybių individualių sugebėjimų įvairovę. Kas čia turima omenyje? Pavyzdžiui, jei pirmą kartą pamatote kokį nors gyvūną, Jūs galite nežinoti, ką jis geba, ar gali mąstyti, o nušvitusi sąmonė žinos, kaip regi, kaip girdi tas gyvūnas, kuo jis minta, kokie jo gebėjimai. Nušvitusi sąmonė iš karto įžvelgia bet kokios gyvos būtybės visus sugebėjimus, ji regi tai aiškiaregystės dėka.
Penktoji savybė – tai gebėjimas žinoti būtybių proto, sąmonės gebėjimų ribas. Nušvitusi sąmonė, matydama būtybę, gali pasakyti, kiek šioje formoje egzistuojanti sąmonė pajėgi pasiekti, kokio lygmens suvokimą gali realizuoti ir kur yra šios gyvos būtybės, turinčios atitinkamą sandarą, ribos.
Šeštoji savybė – tai gebėjimas žinoti įvairius kelius, vedančius į išsivadavimą bei nušvitimą. Vadinasi, ne tik teoriškai geba įsivaizduoti, kaip gyvendamas, mokydamasis, elgdamasis nušvisi, bet ir realiai gali matyti, kaip, kokiu būdu ateinama į kokio pobūdžio nušvitimą. Tai gebėjimas matyti visus galimus kelius į nušvitimą.
Septintasis visažinystės gebėjimas – tai gebėjimas žinoti įvairias samadhi rūšis – su emocijomis ir be jų. Tik tas, kas domisi, ieško, siekia, gali priartėti ir žinoti įvairias samadhi arba nušvitimo rūšis. Kaip jau supratote, samadhi gali būti lydima emocijų arba be jų.
Aštuntoji da šabala – tai gebėjimas žinoti visus savo ir kitų gyvų būtybių gyvenimo įvykius. Ar galite įsivaizduoti sąmonę, kuri gali tai aprėpti? Ji, pažvelgusi į bet kurią gyvą būtybę, matys visus tos būtybės praeitų gyvenimų įvykius. Tai yra Budos savybė.
Devintasis visažinystės gebėjimas yra žinoti visus gyvų būtybių gimimus ir mirtis. Ką tai reiškia? Tai žinojimas, kokiomis aplinkybėmis buvo gimta, nes budizme žinomi įvairūs gimimai: iš kiaušinio, iš gimdos, sakraliu mistišku būdu ir t.t.
Pavyzdžiui, Buda Šakjamunis gimė iš savo motinos šono, o ne iš gimdos, guru Padmasambhava, nušvitęs ezoterinis Buda, atėjęs po Budos Šakjamunio, gimė-manifestavo save, atsiradęs iš Dvasios, Rojaus pasaulių per lotoso žiedą, atsirado iš tuštumos su vaiko, jau kiek paaugusio berniuko, kūnu. Galite tai įsivaizduoti? Galima sakyti: „O, tai pasakos, mistika ir t.t.“ Galbūt, o gal ir ne… Ar esi tikras, kad tai pasakos ir mistika, kad tai neegzistuoja? O iš kur žinai? Ar turi visažinystę? Ar aprėpi visus gimimus, buvusius visais laikais? Juk guru Padmasambhava, kaip Buda Šakjamunis ir žadėjo, atėjo gal praėjus 18 metų po Šakjamunio išėjimo, gyveno apie 1000 metų, keliaudavo oru, po to išskaidė save į šviesą. Padmasambhava atėjo iš karto po Šakjamunio, o mokė Tibete VIII a. Vadinasi, jau buvo praėję apie 13 šimtmečių, daugiau nei 1000 metų. Įvairiai tai aiškinama, traktuojama. Manoma, kad Padmasambhava gyveno labai ilgai, o tokie kaip jis žmonės išskaido save į šviesą ir po to vėl ateina į tokį kūną, koks jiems yra reikalingas.
Dešimtoji visažinystės savybė – tai gebėjimas žinoti kelią į laisvę nuo emocijų ir laisvės nuo emocijų vaisių.
Štai kokie tie visažinystės gebėjimai. Priminsiu, kad dar yra ir kitokios sidhi, susijusios su žinojimu, išmintimi, įžvalga, leidžiančios didinti, mažinti ir t.t. Tai jau kita tema.
