7. Perspėjimas apie svarbius džiugius įvykius
Tai gali būti perspėjimas apie būsimas vestuves, svarbią kelionę, tam tikrus šviesius pokyčius asmeniniame ar giminės likime.
8. Bendravimas su sielomis tarpininkėmis, globėjomis, mokytojų sielomis
Kartais sielos bendrauja su mumis, norėdamos perspėti apie kokius nors įvykius Žemėje, kurie svarbūs daugeliui, ištisoms nacijoms. Kartais toks bendravimas gali aprėpti temas, kurios iš viso sunkiai suprantamos racionaliu protu, sunkiai suvokiamos gyvenant čia, materialiame kūne, trimatėje realybėje.
Toks bendravimas gali būti pranešimas, priminimas apie kažką, ką siela yra nusprendusi nuveikti svarbaus šiame gyvenime, tačiau pamiršusi arba nebesuvokianti, fiziniame kūne tapusi labai priklausoma nuo fizinių smegenų, fizinio kūno genetinio kodo. Juk siela gali suvokti realybę, turi sąmonę be fizinių smegenų – jai tai nereikalinga. Įsikūnijus sielos sąmonė turi susiderinti su fizinio kūno duomenimis, o dėl to neretai prarandami subtilūs sielos gebėjimai, atmintis. Drauge dažnai užmirštama ir tai, ką siela ruošėsi nuveikti, planavo šiam gyvenimui prieš įsikūnijimą. Taigi toks bendravimas kartais reikalingas tam, kad primintų įsikūnijusiai sielai jos planuotus svarbius įsikūnijimo uždavinius, padėtų juos įkūnyti.
Kartais bendravimas tarp sielų yra inspiruojamas, kai norima priminti apie sielos bendradarbiavimą Šviesos Hierarchijose, apie tam tikrus uždavinius, kurie tęsiasi ne vieną įsikūnijimą, yra susiję su žmonijos evoliucija, jos dvasiniais uždaviniais. Tuomet tokį bendravimą gali inspiruoti sielos Dvasiniai mokytojai. Jis gali būti inspiruojamas tam, kad primintų apie sielos duotas priesaikas Šviesos Hierarchijoms, prisiimtus įsipareigojimus, padėtų naujame įsikūnijime prisiminti bei pratęsti svarbų dvasinį darbą.
Kartais toks bendradarbiavimas siekia neįsivaizduojamai ilgus evoliucinius ciklus, kurie susiję ne tik su žmonija, bet ir su ankstesnėmis civilizacijomis ar sielos buvimu kitose žvaigždinėse sistemose. Kartais toks bendradarbiavimas siekia net periodus, kurie yra susiję su ankstesnių visatų egzistavimu, sugriuvimu bei naujojo, jau mūsų pasaulio susikūrimu. Jis gali tęstis net iš ankstesnių manvantarų. Apie tai patvirtina ir budistiniai šaltiniai, (Tripitaka, Abidharmakoša) Reikėtų suprasti, jog jei siela pasiekia pakankamai aukštus būties lygius, egzistuodama subtiliuose pasauliuose, kurie, mūsų supratimu, būtų vadinami aukštų lygių Rojaus pasauliais, tai jų nebepaliečia pasaulio griuvimas, siela gali tęsti įsikūnijimų ciklus, susikūrus naujam pasauliui. Taip gali būti tuomet, jei išsibaigė jos geroji karma, laikanti ją Rojaus pasaulyje, arba į šį pasaulį įsikūnyti sielą pašaukė gailestingumas kenčiančioms būtybėms.
9. Pagalba kūdikiams, vaikams
Nors tai atrodo keista, neįtikėtina, tačiau kūdikiai, vaikai neretai taip pat bendrauja su jiems artimomis sielomis. Ar jums yra tekę matyti, kaip kūdikis staiga ima šypsotis kažkam erdvėje šalia savęs, juoktis, žiūrėdamas, rodos, į ten, kur nieko nėra? Neretai maži vaikai, kai jiems tenka ilgai būti vieniems, kai tėvai turi išeiti, juos palikdami vienus, žaidžia su kažkuo, kas yra šalia jų, nematomas, mylintis. Manau, kad kartais tai yra sielos, pažinotos ankstesniuose įsikūnijimuose. Kartais tai yra sielos tų žmonių, kurie gims kiek vėliau, nei gimė kūdikis ar vaikas ir taps jų mylimaisiais, broliais, sesėmis. Taigi, kartais mes žaidžiame su savo mylimaisias, broliukais ar sesutėmis, dar jiems neįsikūnijus. Jie padeda mums išgyventi įsikūnijimo sunkumus, neprarasti optimizmo, vientisumo, tikėjimo.
Taigi, panašu, kad bendravimas su kitomis mums artimomis sielomis vyksta ne tik prieš įsikūnijimą, po jo, bet ir įsikūnijimo metu dažniau, nei galėtume manyti.
Neparašėte, kas buvo išėjęs žmogus, ar jis būtent kviečia atvažiuoti, kaip minite laiške, ar tokia išvada buvo padaryta kitu būdu.
Jei bendravimas yra dažnas, įkyrus, jei, kaip rašote, bendraujant siūloma važiuoti ten, “ kur siela šiuo metu kitoje dimensijoje, kitoje realybėje gyvena”, tuomet tai kas kita. Jei siela aktyvai veržiasi bendrauti ir tai vargina, neramina, kelia neaiškius klausimus, tuomet reikia susivokti visoje eilėje faktorių, kurie yra svarbūs tokiame bendravime, ypač, jei bendravimas vyksta ne tik sapnuose, bet ir būdravimo būsenoje, taip pat jei duodami įvairūs ženklai iš anapusybės ir pan…
Kad panašus bendravimas būtų saugus, pradžioje reikia suvokti:
1. Ar žmogus, kuris kalba apie bendravimą su išėjusiomis sielomis, iš esmės yra fiziškai bei psichiškai sveikas.
Jie jis nesveikas, pradžioje svarbu, kad žmogus pasveiktų, nelįsdamas į papildomas sudėtingas situacijas, nes viskas gali per daug susivelti, komplikuotis. Be abejo, yra išimčių, kuomet panašus bendravimas yra labai svarbus, gali atnešti išgijimą, suteikti svarbios informacijos, tačiau tai ir yra išimtys. Pavyzdžiui, žmogus suserga aštria gripo forma ir karštinėje mato ką nors iš savo išėjusių artimųjų kuris jį palaiko, įkvepia, perduoda kokią nors žinią ir pan…
Jeigu žmogus nėra sveikas, bendravimo su sielomis įspūdis gali būti sąlygotas ligos, tai yra, iliuziškas, haliucinacijų pobūdžio. Tai gali būti tiek liguistos vizijos, tiek realus ryšys su išėjusia siela, besistengiančia padėti ligoje. Tokiu atveju visa gali būti susipynę – tikri faktai ir iliuzijos.
Ilgesniame bendravime, kuriame svarbus aiškus susivokimas, svarbu, kad žmogus būtų sveikas, blaiviai mąstantis.
2. Taip pat svarbu suvokti, ar žmogus nėra apsėstas vienokių ar kitokių astralinių, kitų žemų dvasių. Jei panašus apsėdimas įvyko, tuomet toks ryšys bus kupinas įvairų tamsių faktų, niūrių detalių, o žmogaus aplinkoje ims vykti supainiotos, dramatiškos aplinkybės, charakteris staigiai pasikeis į blogą pusę – elgesys taps chaotiškas, įtarus, dirglus, agresyvus ir pan… Sąmonėje dažnai bus fiksuojamasi ties kokia viena ar besikeičiančiomis keistomis „FIKS” idėjomis. Toks suveltas, sukeistas bendravimas, be abejo, gali atnešti nemažai nelaimių.
3. Taip pat svarbu suvokti, ar tai iš tiesų artimos išėjusios sielos kvietimas bendrauti, ar tai kažkas kito – koks nors gamtos arba technikos fenomenas, nesusipratimas, piktas pokštas, vidinės krizės ar pervargimo padariniai ir pan…
Neretai dvasia elgiasi kurioziškai, formuodama kurioziškus, keistus sutapimus, kad išmoktume žvelgti, vertinti atidžiau, įgytume patirties, atsisakytume lengvabūdiškumo.
4. Svarbu suvokti, ar su mumis bendrauja iš tiesų ta siela, apie kurią mes ir galvojame, kad ji bendrauja, ar į santykius veržiasi pašalinė siela, kuri nuobodžiauja, nori pokštauti, kam nors atkeršyti, siekia astralinių seksualinių santykių ir pan. ir apsimeta jums artimo išėjusio žmogaus siela…. Jei į santykius veržiasi bendrauti svetima siela, apsimesdama išėjusiu mums artimu žmogumi, tuomet tokiuose santykiuose gan greit pasireikš neetiškas, nemoralus santykis, gašlumas, primityvumas ar pan… Ir apsėdimo, ir minėto santykio atveju gali pasireikšti trauka alkoholiui, narkotikams, rūkymui, padrikiems seksualiniams santykiams.
5. Svarbu suvokti, ar žmogus, apie kurį kalbame, yra stabilioje gyvenimo situacijoje, ar išgyvena krizę. Jei išgyvenama santykių, dvasinė ar kita gili krizė, jei gyvenimas labai neįdomus, nusibodęs, o rutina labai slegianti, toks bendravimas gali būti nesuvokta fantazija, pritraukimas esmių anapusybėje, nesąmoningas bandymas atsitraukti nuo problemų, atsitolinti nuo sunkių emocijų, nuo neįdomaus, nusibodusio gyvenimo rutinos. Tiesą sakant, panašios situacijos agan dažnos. Dažnesnės, nei atrodytų.
6. Taip pat svarbu suvokti, ar žmogus, su kuriuo bandoma susisiekti, turi dvasinės praktikos patirties, ar turi jos daug, truputį, ar visiškai niekaip su tuo nesusijęs.
8. Norint įvertinti, kas vyksta, reikėtų suvokti, kiek savarankus šio žmogaus mąstymas, koks gyvenimo būdas – ar jis natūralus, ar sveikas, kaip maitinasi, ką dirba.
9. Taip pat svarbu suvokti, kokios brandos yra siela, kuri gauna inspiraciją bendrauti.
Panašaus pobūdžio inspiravimas bendrauti, kuomet bendrauti kviečiama vaikiška ar jauna siela, vyksta retai arba fragmentiškai. Pagrindinė priežastis – jog jos nemoka apginti panašų bendravimą nuo pašalinių tamsių ar nebrandžių esmių įsiterpimo, niekaip nesusijusių su šiomis sielomis, nesugeba atpažinti, kas yra kas, turi per daug baimių, ambicijų, o tuo lengva manipuliuoti.
10. Taip pat svarbu žinoti, kiek brandi ta siela, kuri bando susisiekti, kokios buvusios asmenybės savybės.
Perspektyvus, pakankamai sąmoningas bendravimas tarp sielų žmogui tebesant materialiame įsikūnijime gali vykti nebent tarp brandžių, senų ar dar vyresnių sielų).
Tačiau inspiravimas bendrauti gali ateiti iš visokio amžiau sielų vien dėl to, jog išsikūnijusiai sielai kartais labai reikia bendravimo su kažkuo, ką ji artimai pažįsta. Išsikūnijusi siela, paklydusi savo pačios uždarume, baimėse, dažnai kenčia vienišumą, gyvena šiltais giminystės prisiminimais. Kartais ji susitapatina su savo pareigomis globoti, prižiūrėti, padėti artimiesiems, kurias buvo prisiėmusi būdama kūne, bei bando jas tęsti.
Kitu atveju, kaip jau minėjau, panašus bendravimas yra sutartas dar prieš sieloms įsikūnijant, kad suteiktų postūmį, reikalingą dar gyvenančio žmogaus evoliucijai, suteiktų jam nepasaulietinių žinių. Tokiu atveju šis bendravimas yra giliai nuspalvintas visai kito sąmoningumo spalvomis. Paprastai tuomet siela jau būna prisilietusi prie bendrosios, visuminės savo sielos atminties, suvokia, prisimena visą ar didesnę dalį praėjusio gyvenimo, jo prasmę, kitus gyvenimus, todėl gali suteikti išminties, patarimų buvusiems artimiesiems.
Kartais šalis, apie kurią kalbama tokiame ryšyje, gali būti svarbi sielos tolesnei evoliucijai, gali atnešti kokias nors svarbias pažintis ar tiesiog padėti prisilieti prie reikalingų energijų.
11. Be to, reikėtų žinoti, jog ilgas bendravimas su neseniai išėjusia siela, „prilipimas“ dėmesiu bei emocijomis prie išėjusiojo yra pavojingas, nes gali per daug plačiai atverti duris tarp pasaulių, formuodamas „skersvėjį“, traukiantį čia esančius „išeiti iš paskos“, ypač, jei išėjusi siela to trokšta, šaukia pas save šiapus likusius gyvus artimuosius, nesuprasdama visos karminės atsakomybės, kuri jai tenka tokioje situacijoje. Todėl bendrauti vertėtų tik labai saikingai, pasaugant save ir šeimą, artimuosius nuo mirties momento rezonansų.
12. Vertinti bet kokį bendravimą su išėjusiomis sielomis reikėtų atsargiai, neskubant daryti išvadų bei svarbių sprendimų. Duokite sau laiko teisingai įvertinti šias situacijas, neskubėkite. Pasitikrinkite, paklauskite savęs, ar iš karto po bendravimo bei praėjus savaitei ar ilgesniam laikui jis palieka šviesų pėdsaką širdyje, sieloje, vis dar atrodo prasmingas ? Jei ne, jei įspūdis tamsus, niūrus, geriau netęskite, nesuteikite daug dėmesio, gyvybinės energijos panašiam bendravimui.
Bus tęsinys…
