Ego nereikia atsisakyti – tai neįmanoma. Ego reikia civilizuoti, išugdyti, pakylėti, nukreipti šią didžiulę jėgą dvasingumo realizavimo link. Juk galutinai Ego ištirpdomas tik visiško nušvitimo metu, nedualume, kuomet nebėra skirtumo tarp atskiro ir visuotinio, objekto ir subjekto, tarp žmogiškos ir dieviškos sąmonės…. N.G.Wolmer

„Nušvitimas yra didžiausias Ego nusivylimas…” Čogjam Trungpa Daugiau. Daugiau nei tai… Ego nereikia atsisakyti – tai tiesiog neįmanoma. Ego reikia civilizuoti, pakylėti ligi dvasios, ligi Dieviškumo, nušvitimo, susiliejimo su Neįvardijamuoju. Ego yra neatsiejama individualios sąmonės dalis, jis ją lydi ligi visiško nušvitimo, kai pats Ego ištirpsta ir tampa nebeatskiriamas nuo Dieviškumo, begalybės, tobulumo. Siekdamas šio

Kodėl neatsipalaiduojame ir ką su tuo daryti Iš esmės mes suvokiame,  jog svarbiems tikslams pasiekti reikalingi  dideli vidiniai valios bei energijos resursai. Tam, kad šie resursai atsinaujintų, reikia mokėti paleisti susikaupusias kasdienes įtampas, rūpesčius. Sustabdyti nerimą, visiškai „išjungti“ bėgimą, skubėjimą iki „laisvos pavaros“, iki laisvo „čiuožimo“, nurimimo, iki palaimingo ramaus buvimo. Tik šiame atsipalaidavime, nurimus,

Ne, geriau apsieisiu be jo… Ar pastebėjote, jog pagalvojus apie nuoširdumą, didelį, tikrą nuoširdumą, dažnai viduje nejučia susigūžiame, kyla nesuvoktas pavojaus pojūtis. Daugelis mūsų prisibijome nuoširdumo, jo vengiame, bijodami, kad jis mus padarys pažeidžiamus. Manau visgi tai susiję ne su pačiu nuoširdumu,  o su tuo, kaip jį naudojame,  mokame ar nemokame jį išreikšti. Nuoširdumo atsisakysi