Dažniausiai žmonės tuomet, kai jiems prasideda karminio valymosi arba atpirkimo procesai, neatpažįsta, jog situacija yra būtent tokia. Tokiu atveju šiuose karminiuose procesuose nėra ar beveik nėra asmenybės, su kuria tai vyksta, sąmoningumo. O gaila – juk kuomet nesuvokiame, kokio pobūdžio procese esame, jis mus labiau skaudina, kankina. Situacijos, vykstančios su mumis, atrodo nepelnytos, neteisingos, beprasmės. Dažnai yra taip, jog iš tiesų šiame gyvenime nedarėme to, dėl ko būtume verti šių situacijų – tai yra atpildas, mus pasivijęs iš praeities. Tačiau būtent tuomet ir esame karminio atpirkimo situacijoje, o ne paprastoje bėdoje, kurios priežastys yra čia pat, šiame gyvenime bei yra lengvai suvokiamos, atsekamos.
Būtent tuomet, kai priežastys to, kas su mumis vyksta, yra gilesniuose mūsų būties sluoksniuose, praeituose gyvenimuose, kuomet šios karminės priežastys yra galutinai subrendę realizuotis šiame gyvenime, būtent tuomet tai ir yra karminio valymosi arba atpirkimo situacijos.
Asmenybei tokiu atveju dažnai kyla pojūtis, jog ji nekalta, jog likimas ją nepelnytai skriaudžia, jog vyksta tai, ko ji nenusipelnė. Tai gali kelti gyvenimo beprasmiškumo pojūtį. Ypač negerai, jei tokioje situacijoje yra suformuojamas priešiškumas Aukščiausiajai valiai, ją kaltinant dėl nutikusių bėdų ar pasaulio beprasmiškumo. Ko gero, tai viena prasčiausių, keliančių blogiausias karmines pasekmes galima reakcija.
Jei toks vertinimas, vengimas karmiškai apsivalyti užsitęsia ilgesnį laiką, gali kilti depresija ar kitos ligos, kaip atsakas į situaciją, noras kvaišintis, slopinant nuoskaudas dėl „nepelnytų“ nelaimių. Jeigu imame priešintis karminiam apsivalymui arba atpirkimui, piktinamės likimu, maištaujame, galime prisikurti dar daugiau negatyvios karmos, užuot išgryninę ankstesniąją. Tokiu būdu procesas, kuris savo esme yra labai prasmingas ir svarbus, tampa beprasmis, vedantis mus į dar vieną sunkių išgyvenimų ar net eilės gyvenimų tarpsnį, degradaciją…
Štai dėl ko taip svarbu suvokti, atpažinti, jog esame karminiame, o ne įprastiniame procese, bei padėti šiam procesui harmoningiau, ramiau užsibaigti.
Vis-gi, net ir tuomet, kuomet protu nesuvokiame, neprisimename, kas kažkada praeituose gyvenimuose su mumis vyko, dėl ko su mumis šiuo metu vyksta tai, kas vyksta, mes visuomet turime karminį ir kitokį ryšį su mūsų Siela, kuri tiesiogiai mena praeities įvykius, yra su jais tiesiogiai susijusi. Taip pat ji susijusi ir su karma, kurios taip kratomės. Todėl būtent ji galėtų padėti susivokti, kas vyksta, jei norėtume.
Būtent Siela yra vienijantis ryšys tarp to, kas vyksta su asmenybe dabartiniame gyvenime bei to, kas vyko kažkada su kita asmenybe, kurios dabar neprisimename. Be Sielos, persikūnijančios daugybę kartų, be šio vienijančio ryšio, tokios situacijos iš tiesų būtų neteisingos, beprasmė, neliečiančios mūsų… Mes turėtume teisę sakyti, kad ….
Bus daugiau..
