Pasitelkime įvaizdžius, kad jie padėtų padaryti mūsų struktūrose tai, ką reikia. Kažkur, labai aukštai, erdvėje, pajausk, įsivaizduok spindintį tašką, erdvę, šaltinį, iš kurio tau išsiskleidžia dharmakaja – tyras, neliestas, spindintis dvasios pasaulis abstrakčiausiame lygmenyje. Tau tai kelrodė žvaigždė, per kurią gali išsiskleisti viskas.
Leidžiu jam būti, egzistuoti tai pakylėtai erdvei, vietai, iš kurios gali išskleisti dharmakają – dvasios pasaulį, tą lygmenį, kuriame egzistuoja niekuo nesuteršiamas Dharmos pasaulis; kuriame gali laisvai išsiskleisti ir viską užpildyti nušvitusi Budų sąmonė.
Mes dar neturime jos nušvitusios, išsiskleidusios, bet galime ketinti ją surasti, išskleisti, ateiti į tą tašką, iš kurio ji gali išsiskleisti laisvai, ramiai.
Kviečiu kartu su Budų sąmone, Dharmos šviesa ir jėga išsiskleisti ją tūkstančiais sparnų į visus šonus, atveriant nušvitusios ir švintančios sąmonės realybę, pakylėtųjų, nušvitusių Mokytojų realybę, nušvitusių Budų realybę. Tai tas taškas, iš kurio gimsta visos šventyklos – materijoje, sieloje, širdyje; tas kristalas, iš kurio išsiskelia dorybės, dorybių pasaulis ir jo realizacija pasauliuose; tas šaltinis, iš kurio ateina visi budos, iš kurio jie nusileidžia į paprastą žmogų, gyvą būtybę; tas šaltinis, iš kurio ateina budos buvimo galimybė ir plintančio nušvitimo pradžia. Kuris yra prieš tai, aukščiau to, kuris gimdo tai.
Pakilkime į tokį lygį, kuriame tai yra bendra mums visiems, visiems žmonėms, į tokį lygį, kur yra nušvitusi, susivokianti sąmonė, tobulas susivokimas, kūrėjo sąmonė.
Išskleidžiu tai, kiek esu subrendęs, subrendusi, vertas, verta. Prašau Mokytojų, bodisatvų palaiminti mus tam – harmoningai, ramiai skleisti tą sąmonę, eiti nušvitimo keliu. Atsiduodu nušvitusių esybių globai.
Tiesą sakant, tai yra atsidavimas prieglobsčiui, globai. Pas Budą tai būtų įšventinimas.
O jūs turite prieglobstį? Ar nušvitusi sąmonė gali būti prieglobstis? Ar ji gali globoti? Jei tu atsiduodi jai, kaip globėjui, vadinasi, įgyji prieglobstį budystės sąmonėje. Ir jeigu jauti, kad gali tai daryti nuoširdžiai, sąmoningai, jei nori tai daryti ir esi pasiruošęs, tada gali prašyti savo sąmonės, savo kelio prieglobsčio Budos sąmonėje – galbūt ne tik Šakjamunio, bet visų laikų Budų sąmonėje. Savo kelią į nušvitimą gali pavesti jų globai. Tolimas tai kelias – nežinia, kiek reiks gyvenimų gyventi. Įteik, kad tave vestų per bedugnes, kai neriesi iš savo odos kaip ta gyvatė ir rėki; kad tave vestų per tas bedugnes, kol ateini į tą stabilesnį būvį; kad vestų iki pat nušvitimo. Ar tu nori, ar gali, ar esi pasiruošęs įteikti savo kelią, nušvitimo kelią, Dharmai? Jei esi pasiruošęs, tai daryk tai, jei ne – nedaryk. Ar Dharma gali globoti, būti prieglobsčiu sąmonei, karmai? Aš manau – taip, o tu spręsk pats, pati. Bet tai galima daryti – atsiduoti visų laikų Budoms, Dharmai – amžinam mokymui – ir Sanghai – man tai yra žmonės, broliai ir sesės, kurie eina sąmoningo nušvitimo keliu, siekia save realizuoti, nušvisti. Buda, Dharma ir Sangha budizme, Budos Šakjamunio mokyme, vadinama Trimis brangenybėmis.
Prašau eiti kartu, bendradarbiauti.
Dabar esame šiek tiek kitose sąlygose. Manau, pats gyvenimas moko ir kviečia žvelgti plačiau ir šiandien yra teisinga suprasti prieglobstį – Budą, Dharmą ir Sanghą – plačiąja prasme. Ir priimti tokį prieglobstį, kad užvertume galimybę nupulti į žemesniuosius pasaulius, kad kiltume aukštyn evoliucijoje, vaduotumės dėl visų gyvų būtybių gerovės. Amen. Arba Om.
Prašau priartėti Bodnatho stupą, kaip vieną švenčiausių šventyklų, šioje šventykloje esančią šviesą apgobti, laiminti, globoti. Teateis geriausios galimybės suvokti Dharmą, priartėti prie jos, ją skleisti ir padėti kitoms gyvoms būtybėms. Tebūsime verti, tepritrauksime gerąsias galimybes tobulėti, evoliucionuoti dėl visų gyvų būtybių gerovės. Pajuskime, kad mes Dharmoje esame viena. Galime mokytis iš budų.Galime eiti nušvitimo keliu sąmoningai, vieningai – pakankamai vieningai, kad galėtume jausti vieni kitų pagalbą, kad mums padėtų kasdien.
Tebūnie palaiminta visa.
Prašau nušvitusių Budų padėti pajausti nušvitimo kelio dorybes. Prašau Mokytojus padėti pajausti dorybes, vienijančias žmones.
Mes galime vienytis įvairiu pagrindu. Mus gali vienyti ydos – visi turime visokiausių silpnybių. Mes galime žudyti arba griauti. Bet mes galime vienytis mylėti. Aš renkuosi vienytis mylėti. Aš renkuosi susivienyti tam, kad mylėčiau – ne kad žudyčiau. Meldžiu Mokytojus mums parodyti mūsų vienybę sąmoningoje meilėje. Ar mes jos turime? Kiek mes jos turime? Kur mes ją turime? Aš meldžiu Mokytojus tai parodyti.
Yra sakoma, kad mokytojas yra daugiau negu tėvas ir motina, negu broliai ir sesuo, nes jis gali duoti daugiau. Mokytojau, parodyk, kaip mes galime vienytis meilėje. Kaip ji gyvena ir pulsuoja mumyse, per mus. Ar ji tik sunykti iš vargo, ar ji gali išaugti? Parodyk, kuo palaistyti tą meilę čia ir dabar. Kaip tas stebuklas gimsta? Iš tuštumos, kaip ir visa. Tai tegul gimsta meilė, kuri laistoma gerumu, troškimu kitam gero.
Yra šalia tavęs kokia nors būtybė? Tu trokšti jai gero? Ar gali dėl šalia esančių būtybių nušvitimo gali ką nors padaryti? O dar dėl kelių, tolimesnių – gali? Nereikia toli ieškoti. Pradėk nuo šalia esančių.
Ar tai gali palaistyti meilę kaip gėlelę? Kokios tos meilės gėlelės mūsų realybėje? Tokios, na, kaip žirniai prie kelio. Sudžiūvus ta žemė. Palaistykim ją.
Dėl tų šalia tavęs esančių būtybių nušvitimo ar gali tapti buda? Jei tai padarytume kiekvienas, tai būtų naudinga net mums egoistiškai – tiek nušvitimo prigimdytume. Tu norėsi nušvisti dėl manęs, aš norėsiu nušvisti dėl tavęs, mes norėsime nušvisti dėl mūsų visų.
Prašome Mokytojus parodyti, kaip mes galime susivienyti ir padėti vieni kitiems – žemiškuose reikaluose, dangiškuose reikaluose, visur.
Vis problemos ir problemos. Jos dangsto saulę. Gali į tai žiūrėti, o gali pasakyti: „Visa tai niekai“. O kas ne niekas? Tai, kas tave, mane vaduoja. Visa kita kintama, sprendžiama. Tu visa tai gali paversti tuo, kas tave vaduotų. Visa, kas yra problema, gali paversti, kad ji tave vaduotų. Kaip turi pažvelgti į problemą, kad tai tave vaduotų? Surask tokį požiūrį. Yra ne niekai, ne kas tave pavergia, o kas tave vaduoja. Leisk sau vienytis su kitomis būtybėmis per tai, kas tave vaduoja.Tai vaduos ir kitus. Tai dorybės.
Leisk dorybėms mus suvienyti. Mes galime panorėti – tiek, kiek galime tai panešti – vienytis, susijungti dorybių pagrindu. Aišku, galime jungtis, vienytis ydų, abejonių pagrindu – tapsime kaip pilki debesys, plaukiantys nežinia kur sunkios karmos pašlaitėmis. Galime vienytis per tikėjimą, vedantį į nušvitimą, arba per baimes, per neapykantą arba per meilę. Mes galima visai nesivienyti ir turėti iliuziją, kad plaukiame vieniši realybėje. Priimdami daugybės būtybių pagalbą, mes galime pasirinkti galvoti, kad esame vieniši – per nedėkingumą, o galime pasirinkti suvokti tą pagalbą. Mes galime pasirinkti realybę su Budomis, su jų vaduojančiais siekiais.
Galime pasirinkti vienybę su dorybėmis, besiskleidžiančiomis dar toliau, už žodžių. Leisk tai šviesai iš Dorybių žemės, iš Budų žemės perskrosti, pašalinti kliūtis iš tavo kelio, kad galėtum eiti nušvitimo keliu.
Leisk, kad tai padėtų kurti mums kartu. Leisk kurti dorybių žemę tavyje, kuri materializuosis aplinkui, kur tik eisi. Leisk Budoms, Mokytojams tau padėti taip, kaip gali, kaip pasiruošę padėti, leisk transformuoti, pašalinti tas kliūtis, leisk ateiti tiems įšventimams, kurie gali ateiti, leisk ateiti tam geriausiam evoliuciniam variantui, kuris gali išsiskleisti. Leisk sau mylėti šiuos žmones, kurie yra tavo bendražygiai, gerbk juos. Paprašyk jiems palaiminimo jų nušvitimo kelyje. Užmiršk apie save – paprašyk jiems visiems palaiminimo.
Te eis nušvitimo keliu harmoningai, sėkmingai, te sėkmingai skaistins savo karmą. Tevyks tai su Mokytojų, Globėjų, Šventos Dvasios palaiminimu.
Priimu nušvitusių Budų palaiminimą į savo dvasinį kūną, atminį kūną, bodhialinį kūną, mentalinį, astralinį kūną, į karminį kūną, kiek esu vertas, pasiruošęs, į eterinį kūną, į fizinį kūną. Kvėpuoju be spazmų, tyliai, ramiai. Leidžiu transformuotis skausmui į kažką šviesesnio. Leidžiu Budoms po trupinuką kurti manyje Budos žemę.
Tapk Budos gimimo vieta, pažadėtąja žeme. Kada nors jis čia gims. Leisk brandinti tave. Leisk suspindėti tam Budos siekiui – tai bus sėkla, pradžia. Tai karmoje bus didžiulis nuopelnas. Pasakyk sau:
Noriu suvokti viską ne tam, kad žudyčiau ir išnaudočiau, bet tam, kad padėčiau ir kitiems nubusti tyroje nuostabioje visiško susivokimo šviesoje. Aš noriu, kad ir kiti tai įgytų. Aš noriu nušvisti tam, kad ir kiti tai galėtų. Noriu realizuoti visas žmogiškąsias dorybes, kad įgyčiau amžiną laimę. Noriu to tam, kad ir kiti to galėtų. Mano kelias ne į karmos užkampius, ne į aklagatvius, bet sujungiu jį su visų Budų siekiu.
Mano budystės suvokimas labai mažas – prašau jį praplėsti. Praktikuosiu kasdien. Stengsiuos eiti taip stipriai, kad ne tik realizuočiau dorybes, bet kad ir neprisiriščiau prie sėkmės sau. Eisiu į visišką laisvę. Į beribį nedualumo švytėjimą, į palaimą, į gailestingumą, tuštumą. Tuštuma gailestinga.
Kvėpuoju spindinčia Bodnatho stūpos šviesa, visų laikų Budų sąmonės šviesa. Mes galime pakviesti Budą į savo širdį, gyvenimą, realybę, nenustoti kviesti, praktikuoti, vertis tai galimybei kada nors atsidurti prie Dievo – Budos kojų, girdėti jo mokymą.
Mes savo paprastą vaikišką meilę galime nukreipti, kad ji kviestų ne kokią nors vieną motiną, moterį ar vyrą, brolį ar seserį, bet Budą–tėvą, Budą–motiną, Budą–brolį ir Budą–seserį – tai, kas pranoksta visa. Kviesti ne tik išoriniuose, bet ir vidiniuose pasauliuose.
Susilieju savo širdyje su visų laikų Budų nušvitimo siekiu, realizacija. Tiek, kiek esu pasiruošęs, vertas. Susisiekiu savo pasaulyje, realybėje su visų Budų siekiu. Įteikiu save Budų prieglobsčiui. Dharmos prieglobsčiui. Bendražygių prieglobsčiui. Tevyksta tai.
Amen.
Tegausi visa tai, ko tau reikia nušvitimo kelyje. Tepasaugos tave globėjai nuo blogos karmos.
Tepasaugos tave, didėjant gerovei, nuo augančio egoizmo. Tepasaugos nuo motyvacijos, kylančios iš ydų.
Dėkoju. Dėkoju. Dėkoju.
Dėkoju visų laikų Budoms , kurių pasiekimai suteikia galimybes pakilti iš skausmo ir kančių. Dėkoju šviesiems dharminiams Mokytojams, Globėjams, Pagalbininkams. Dėkoju mylinčioms, atliepiančioms sieloms. Dėkoju. Dėkoju. Dėkoju ir lenkiuosi Budoms, Mokytojams , Dharmai. Dėkoju.
