Kitas ciklas tarsi padeda atsipeikėti, juk 56 metų jau Selena, o ne Lilit sugrįžta į savo vietą.
55,8 metų (t.y. 55 metų ir apie 10 mėnesių) Karminiai Mėnulio mazgai grįžta į savo vietą 3-ąjį kartą. Šiuo metu (t.y. iki pusmečio prieš ir po) vyksta karminės programos korekcija, žmogaus gyvenimo kelio korekcija. Kaip jis susiderina su didžiąja visuma, su Dvasia? Kaip jis suvokia savo reikalingumą, savo tikslus? Ir jeigu gyvenimas yra tapęs beprasmis, jeigu yra sumaterialėjimas, tai žmogus gali pajusti didelę kančią, beprasmybę. Tuo pačiu metu yra sunkiai išgyvenamas ir senatvės pojūtis.
Beveik tuo pat metu, tai yra lygiai 56 metų, į savo vietą grįžta ir Selena, arba Baltasis Mėnulis. Selena šiaip sau dovanų neduoda – ji suteikia jėgą, tačiau tik tada, jeigu žmogus pats stiebiasi į Šviesą, jos ieško. Jei žmogus turi tą stiprų, pastovų ryšį su Dvasia, jei tai yra nuolatinis dalykas jo gyvenime, tuomet jis jaučia jėgą, vedimą ir yra sėkmingas. Selena, grįžusi į savo vietą, tik išryškina šią tarnystės žmonėms ir pasauliui jėgą. O jeigu ši jėga nėra stipri, jeigu žmogus tai yra užmiršęs? Tada 56 metų jį gali kamuoti mintis: „Aš niekam nereikalingas”.
Tai vyksta ir 54 metų, tačiau dauguma žmonių tuo metu neranda kokios nors pozityvios išeities, o kaip tik dar daugiau palinksta į liūdesį ar cinizmą: „Na, tiesiog toks yra pasaulis. Tiesiog reikia susitaikyti, jeigu niekas tavęs nemyli, esi vienišas ar nereikalingas. Tai yra normalu, tokia realybė.“ O štai 56 metų, atvirkščiai, Selena, atėjusi į savo vietą, ir Karminiai mazgai jau skatina surasti kitokią poziciją. Juk Selena kalba ne apie tai, kad kažkas tau tarnaus ir kažką duos, bet ką tu duosi ir ko tu čia esi? Ir tai yra kitos programos. Didysis šio periodo pozityvas yra pamatyti, suvokti: „Nelauk, kol tu būsi reikalingas. Būk reikalingas. Daryk tai savimi – tiesiog būk reikalingas. Tiesiog suvok, dėl ko tu čia esi?” Ir jeigu suvoksi ir tai darysi, tu jau iš karto savaime būsi reikalingas ir gyvenimas bus prasmingas. Kurk prasmę, kurk tai, dėl ko tu esi čia svarbus – ne dėl akių, ne dėl to, kad įvertintų ar neįvertintų, bet dėl to, kad pats žinai: „Tai, ką darai, yra svarbu. Tai yra reikalinga.“ Štai tau ir atsakymas. Tuo tu ir tampi reikalingas ir prasmingas žmogus. Tai yra pasaulio prasmingumo pagrindimas gyvenimu, pačiu savimi.
Na, o jeigu to nevyksta? Tada žmogus panyra į depresiją – jaučia, kad kažko akivaizdžiai neranda, neužčiuopia. Ir jeigu dėl to tik dar labiau palinksta į egoizmą, iš to gimsta tik dar didesnė depresija. Taigi, 56 metai – tai ciklas, skatinantis atsitiesti Dvasioje, sustiprėti, surasti savy dvasinę jėgą ir prasmę.
