Norėčiau pakalbėti apie Karminius mazgus, apie Karminių Mėnulio mazgų ciklus, jų įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenime ir apie optimalią karminę kryptį, formuojant pozityvų, sėkmingą savo likimą, savo gerąją karmą (sėkmingą ne tik materialia prasme, bet ir sėkmingą sielai, dvasiai, sąmonei – visumai). Šie žmogaus likimo dalykai astrologijoje yra glaudžiai susiję su Karminiais Mėnulio mazgais – Rachu ir Ketu.
Karminis Mėnulio mazgas nėra konkretus, materialus taškas, bet vis dėlto veikia labai stipriai. Tą rodo praktika. Šiaurinis Mėnulio mazgas vadinasi Rachu, o pietinis – Ketu. Rachu dar yra vadinamas “Drakono galva”, o Ketu – “Drakono uodega”. Ir ne be reikalo. Būtent su karminiu mazgu Rachu yra siejamos perspektyviausios tendencijos, atnešančios tai, ko žmogui jo vystymesi labiausiai reikia. Paprastai tai būna nelengvai įvaldomos, bet reikalingos sritys. Tai yra durys, kurias sunku atidaryti, tačiau verta stengtis. Ir visas pasaulis tau padės, jeigu stengsiesi. O karminis mazgas Ketu – atvirkščiai. Tas duris gal ir lengva atidaryti, tačiau atidaręs tu pasakysi: „O Dieve, aš jau čia buvau. Ir kam man reikėjo vėl čia sugrįžti? “
Tas pozicijas, kur buvo Jūsų Karminiai mazgai, gali pasakyti astrologas arba Jūs patys galite tai rasti astrologijos knygose. Šie duomenys pateikiami šioje elektroninėje svetainėje, astrologijos skiltyje. Taigi ten Jūs galėsite rasti, kur Jūsų gimimo metu buvo karminiai mazgai Rachu ir Ketu. Jų pozicija gimimo metu nurodo Jūsų bendrąją evoliucijos kryptį – dalykus, kurie yra perspektyvūs, ir dalykus, kurie yra pakankamai atidirbti Jūsų dabartinėje evoliucijoje ir kurių jau nebereikėtų laikyti pagrindiniais.
Rachu ir Ketu ženklai visada yra opozicijoje: Rachu nurodo, kurlink reikėtų vystytis, o sritys, kur yra Ketu, anaiptol neturi būti pagrindinės, nors neretai kyla tokia pagunda. Pavyzdžiui, žmogus jau kažkada buvo medikas gyduolis ir jį traukia ir dabar vėl kaip nors susisieti su medicina, nors evoliucijos kryptis dabar turėtų būti priešinga – labiausiai susijusi su Žuvimis, o ne su Mergele.
Karminiai mazgai turi savo ciklus – jie vieną ženklą praeina maždaug per pusantrų metų, o visą zodiako ratą – per 18,6 metų. Ir štai būtent tais periodais, kada Karminiai mazgai grįžta į tą pačią vietą, kur jie buvo gimimo momentu, žmogus turi patikslinti savo karminę programą. Jis turi atlikti karminės programos korekciją: jeigu eina netiksliai, neteisingai dvasine, karmine prasme, tai tuomet virpa jo struktūros, gyvenime gali vykti kažkokie dramatiški įvykiai. Tai dvasia bando žmogui nurodyti tą tikrąją kryptį – per kilusias abejones, per sąžinės graužimą, per įžvalgas, per tai, ką žmonės jam sako, per informaciją knygose.
14 metų – tai pirmasis ryškus slenkstis žmogaus gyvenime.
18 metų – kita svarbi riba žmogaus gyvenime, maksimalistinis laikas.
21 – 24 metų – kaip sakoma, „atėjimo į protą“ periodas.
27 – 28 metų – gilus karminės krypties aiškinimasis, bet taip pat ir galimybė pasiklysti.
30 metų – vienas iš svarbiausių slenksčių: tada labai stipriai patikrinamas žmogus, jo atsparumas, stabilumas, rimtumas, gebėjimas prisiimti atsakomybę. Tada ir profesijoje, ir dvasiniame gyvenime neretai daromas posūkis, kažko atsisakoma.
33 – dar vienas slenkstis. Apibendrintai galima sakyt, kad nuo 29 su puse iki 33 metų, Kristaus amžiaus, ko gero, griežčiausiai peržiūrimas gyvenimas.
Po didžiojo 40-42 metų sukrėtimo, kai žmonės, kaip sakoma, pasuka „kairėn“, ima ištvirkaut ar metasi sportinių mašinų ieškot, puola dangun žvaigždžių graibyti ar apačioj kažko ieškoti, ateina tam tikras atoslūgis,pauzė.
44 metų iškyla nepasitikėjimas savimi dėl Saturno opozicijos. Tai žmogų sugniuždo arba, atvirkščiai, jis tuo metu randa stiprybę nauju aspektu: „Kaip aš galiu būti stiprus visai kitu aspektu? Iš kitur semtis stiprybės? Iš kitur semtis kantrybės?” Tai yra stiprybės paieška senatvės akivaizdoje.
45 metų – vėl sudėtinga užduotis: „suvirškinti“ Lilit sugrįžimą į savo vietą, Neptūno ketvirtį ciklo ir Jupiterio buvimą viršuje. Jupiteris reikalauja: „Kur tavo karjera? Kurgi visuomenės pagarba tau? Kur tavo šlovė? Kodėl gi savęs negerbi?” O Neptūnas vilioja visai kitais keliais ir sako: „Užmiršk visa tai. Tai nesvarbu. Yra gerai, kaip yra”.
Galų gale po 46 metų Karminiai mazgai stoja į opoziciją, į priešingą pusę, negu yra bazinė žmogaus karminė ir dvasinė vystymosi kryptis. Taigi iškyla pagunda pasukti kitu keliu, sumaterialėti, nugrimzti į materiją. Ir todėl 44-47 metais yra galimybė nučiuožti evoliucine prasme žemyn, padaryti nuopuolį į netikėjimą, sumaterialėjimą. Žinant tai, manau, lengviau yra praeiti šį etapą, nepataikaujant netikėjimui.
Dėl šių pozicijų (o ypač Neptūno) galime matyti, kaip dažnai šiame etape menininkai ir apskritai jautresni žmonės pasuka girtuoklystės, kažkokių beprotybių ar visiškų iliuzijų toleravimo link. Tačiau juos galėtų sustiprinti ir įkvėpti viltį tai, kad 48-49 metų tikrai bus pagrindas viskam stotis į savo vietą, Jupiteriui ir Selenai grįžus į savo vietas. Tada vyksta Kosminės Šviesos perdavimas į žmogaus sąmonę, į jo gyvenimą, į jo karmą, tada sąmonėj ir vėl išryškėja šviesiausieji dalykai. Tiesiog juos prisimeni – prisimeni, kad Dvasia yra visur, taip pat ir tavyje. Tai yra metas, kada žmogui tiesiog gali sugrįžti tikėjimas. 44-47 metų yra pavojus prarasti tikėjimą. O 48-49 metų – kaip tik surasti jį vėl iš naujo ir per tai sustiprėti.
